Tag Archives: perkraustymas

Vežimų atsiradimas Europoje

Antrojo tūkstantmečio p. m. e. pradžioje asirai turėjo lengvus dviračius lenktyninius vežimus, kuriais naudojosi kulto apeigose ir karališkose medžioklėse. Europos kraštuose vežimai atsirado ankstyvajarne bronzos amžiuje. Tai buvo dviračiai kovos ir labai netobuli keturrUiai arba dviračiai krovinių vežimai. Egiptiečių bei graikų kovos vežimų būta labai leng-vų, paslankių, o didžiojo tautų kraustymosi metu nau-dojamasi. sunkiais vežimais, kuriuose žmonės ir gyvendavo.

Pirmieji vežimai atrodė ir buvo sunkūs dėl per didelio jų ratų svorio, todėl ilgainiui juos pradėta daryti ne ištisinius, o su stipinais. Iš pradžių ratas stipinų turėjo tik keturis, vėliau jų skaičius pamažu didėjo.
Ratų dirbimas tapo svarbiu amatu, turinčiu ir savų paslapčių, perduodamų iš kartos į kartą. Nagingi račiai šimtmečiais garaino ratus, kurių vis daugia prireikda-vo pirklių vežimams, valstiečių vežėčiom bei didikų karietoms. Taigi tobulėjo ratai, keitėsi ir įvairėjo vežimų tipai, išvaizda, paskirtis. Vežimais imta vežioti ne tik krovinius. Jie palengvina ir pa greitina pačių žmonių keliones.

kroviniai-vezimas

Seniausios Lietuvoje rastų vežimų liekanos sie¬kid XIV amžių. Prūsų teritorijoje archeologai yra ap-tikę ir IX–XIII a. vežimų Pagal jas spren-,Uidma, kad prūsai XI a. naudojęsi ratais, pasidaryti pagal skandinaviškų vežim. ų pavyzdi. Ratai buvo iš lentos ir turėjo 10 stipinų, ašys medinės t neapkaustytos geležimi.
Ar lietuvių vežimai kuo nors skyrėsi nuo prūsų? Kaip tai atsako archeologų radiniai? Vilniuje, kalno papėdėje, rastas 40 cm ilgio ir 4-6 cm ločio medinašio ąžuolinio rato stipinas. 1,8 metro ir 8-10 cm skerspjūvio medinė vežimo ašis ,.1 medinė buksvos dalis yra rasta Darbos upelionyje ties Auksūdžiu Kretingos rajone. Šie radiniai ja, kad hetuvių vežimai, vasarą dardėdavę sausu žmonėmis, kroviniais, karo grobius buvo
cm pločio, t. y. tokie kaip ir prūsų. Nekaustyti geležimi, tik suvaržyti pleištais ir su¬iiati suktomis beržo ar karklo vytelėmis vežimų ratai buvo naudojami Lietuvoje iki XVI a. Tai
rašytiniai šaltiniai. vežimų ratus pradeta kaustyti anksčiau, o valstiečių darbinių vež’imų
nebuvo kaustomi net iki XIX amžiaus. Tokios formos vežimais važinėjo iki XVI  amžiaus. šiandien sunku pasakyti. Tačiau jie jo daug skirtis nuo prūsų ar kaimyninėse rytų
žemėse naudotų vežimų ir vėlesnių, XIV—XVI fans. Lietuvoje naudoti vežimai rodo, kad išliko Iabai konservatyvus ir per kelis amžius nieks nepakito.

Informacija remtasi: wiki